Beveik penkis dešimtmečius, kaip ir visą Lietuvą, Kauną valdė sovietinių okupantų skirti žmonės. Daugelis kauniečių su didžiulėmis viltimis rinko 1990 m., tuoj po Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, Kauno Tarybą. Rinkimų rezultatai tuomet visiškai atspindėjo kauniečių lūkesčius – Tarybos deputatais buvo išrinkti beveik vien sąjūdiečiai ir tik keletas LDDP narių. Tačiau niekados Kaunas taip liūdnai neatrodė, kaip po šių penkerių valdymo metų. Miesto Taryboje ir Valdyboje klesti atvira korupcija, deputatams pirmiausia rūpi savo ar savo partijos interesai. Miesto turtas negailestingai švaistomas. Tuo geriausiu pavyzdžiu tapo Laisvės alėjos “privatizavimas”, kuomet dešimtis parduotuvių bei buitinių aptarnavimo įstaigų ne be kai kurių miesto deputatų bei valdininkų įtakos pusvelčiui atiteko “privataus biznio” atstovams. Miesto valdžia švaisto lėšas, finansuodami bankrutuojantį “Kauno laiko” laikraštį ar pirkdama brangius automobilius. Mes įsitikinę, kad tokios Kauno savivaldybės deputatų ir valdininkų savivalės bei korupcijos nebuvo net niūriausias sovietinės okupacijos metais. Ir kas liūdniausia, buvę ir dabartiniai miesto vadovai, taip nugyvenę per penkerius metus miestą dar drįsta pakartotinai balotiruotis į miesto Tarybą jau liberalų ir krikdemų partijos sąrašuose.
Tautos Pažangos partija, nusprendusi dalyvauti šiose savivaldybių rinkimuose sako – nemažai laiko ir pastangų reikės, kad sutvarkyti pašlijusį miesto ūkį. Mes tam pasiruošę, nors suprantame, kad per trumpą laiką bus sunku tai padaryti. Tačiau dėsim visas pastangas, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Tuo pat metu paremsim bet kokią protingą iniciatyvą, kurios tikslas – Kauno ateitis. Iš anksto sakome – sutiksime kalbėtis už bendro stalo su visomis politinėmis partijomis, kurios norės klausytis mūsų ir neturės jokių išankstinių nuostatų.
Tautos Pažangos partija, keldama savo kandidatus į Kauno savivaldybę, įpareigoja juos vadovautis šiomis nuostatomis:

I. Teisėsaugoje:

• ryžtingai kovoti su valdininkų korupcija;
• siekti, kad kuo greičiau būtų pažabotas organizuotas nusikalstamumas mieste;
• vienose iš buvusių sovietinių kareivinių įrengti naują tardymo izoliatorių;
• sukurti specialų fondą, iš kurio lėšų būtų papildomai finansuojamas geriausių miesto policijos nuovadų darbas;
• bendromis policijos, Kaune dislokuotų karinių dalinių bei visuomenės pajėgomis sukurti absoliučios saugos zonas miesto centre, Šilainiuose, Kalniečių ir Eigulių rajonuose.

II. Miesto valdyme:

• decentralizuoti miesto valdymą, sukuriant istoriškai susiklosčiusiuose miesto rajonuose seniūnijas, kurios valdytų miestui priklausantį ir seniūnijos ribose esantį nekilnojamąjį turtą, o taip pat rinktų mokesčius bei teiktų socialinę paramą;
• patobulinti miesto rejestro tarnybos darbą;
• kuo skubiausiai inventorizuoti miesto nekilnojamąjį turtą ir nereikalingas tuščias patalpas kuo efektyviau išnuomoti;
• reformuoti miesto valdybos negyvenamųjų patalpų skyrių.

III. Ekonomikoje:

• įvertinus miesto biudžetą, įsteigti keletą savivaldybei pavaldžių įmonių, kuriose būtų sukurta 1000 – 1500 darbo vietų. Šios įmonės dirbtų miesto infrastruktūros gerinimo darbą;
• Karmėlavos aerodrome įkurti tarptautinį biznio centrą, funkcionuojantį laisvos ekonominės zonos statusu.

IV. Miesto ūkyje:

• nepradėti mieste jokių naujų statybų kol nebus baigtos senosios;
• kuo greičiau baigti troleibusų depo statybą ir įrengimą Kalniečių rajone;
• pradėti tiesti troleibusų liniją į Šilainius;
• sutvarkyti Panemunės pliažą bei įrengti šiuolaikinę poilsio zoną Lampėdžiuose;
• organizuoti miesto vandentiekio tarnybos veiklą taip, kad geriamojo vandens kaina atitiktų savikainą.

V. Švietime ir aukštajame moksle:

• sudaryti visas sąlygas, kad būtų kuriami įvairūs savo turiniu darželiai ir mokyklos;
• visokeriopai remti Vytauto Didžiojo ir Technologijos universitetus, o taip pat kitas aukštąsias mokyklas, kad jos kuo daugiau prisidėtų prie Kauno intelektualinio potencialo vystymo;
• kartu su Vytauto Didžiojo universiteto vadovybe išspęsti šio universiteto miestelio projektavimo ir statybos klausimus.

VI. Kultūroje:

• visokeriopai remti mieste etnokultūrą puoselėjančias draugijas ir kolektyvus;
• iš miesto biudžeto lėšų remti vaikų ir jaunimo šokių ir dainų kolektyvus;
• pastatyti paminklą M.K. Čiurlioniui prie jo paveikslų galerijos;
• kuo skubiausiai restauruoti miesto simbolį – Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinę;
• bendrai su Kultūros ministerija įkurti Lietuvos Respublikos Prezidentų muziejų buvusioje Prezidentūroje.

VII. Medicinoje:

• kuo skubiausiai baigti Šančių ir Šilainių poliklinikų statybą.