LIETUVA, KOKIOJE NORĖTUME GYVENTI

TPP savo gretose jungia demokratinių pažiūrų žmones, kurių prioritetais yra asmens laisvė, laisva rinka, Lietuvos Respublikos piliečių prioritetas Lietuvos valstybėje. TPP nariai besąlygiškai pripažįsta Lietuvos Respublikos Konstituciją, priimtus įstatymus, teisėtai išrinktą atstovaujamąją valdžią bei paskirtą vykdomąją valdžią.
TPP pagrindinis tikslas – nepriklausomos demokratinės, teisinės Lietuvos valstybės sukūrimas bei jos piliečių – laisvų žmonių, saugiai ir gerai gyvenančių joje, gyvenimo užtikrinimas
TPP svarbiausias uždavinys – demokratijos principų įgyvendinimas valstybės ir visuomenės gyvenime, kad valstybė veiktų be prievartos, kuo mažiau kišdamasi į žmogaus gyvenimą.

VALSTYBĖ

Mūsų valstybės pagrindas – Lietuvos žmogus ir žemė bei jos turtai.
Lietuvos žemė – mūsų pasaulėjautos šaltinis, nes be jos spalvų, gamtovaizdžio, kvapų būtume kitokie.
Lietuvos žemė – vienintelė pasaulyje, kur gyvename šeimininko teisėmis. Ši žemė ir visų tų, kurie gyveno prieš mus ir gyvens po mūsų. Todėl TPP kategoriškai pasisako prieš žemės pardavimą užsieniečiams ir dės visas pastangas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis būtų nekeičiamas.
Lietuvos valstybės tikslas – išlaikant atvirumą pasauliui, saugoti ir puoselėti Lietuvos žemę, kuo tikslingiau ja naudotis, saugoti ir ugdyti Lietuvos žmogų, gausinti visuomenę, saugoti teigiamų dvasinių ir materialinių požymių visumą.
TPP sieks, kad:
    a) valstybės gyvenimas remtųsi Lietuvos Respublikos Konstitucija;
    b) būtų besąlygiškai vykdomi Seimo, Prezidento, Vyriausybės sprendimai;
    c) kuo greičiausiai būtų įvykdyta administracinė – teritorinė reforma ir pradėtų normaliai funkcionuoti savivaldybės;
    d) būtų demilitarizuojama Karaliaučiaus sritis ir ten sudaromos kuo palankiausios sąlygos Lietuvos verslininkams;
    e) Rusija ir Vokietija – valstybės, kaltos už Lietuvos ar jos dalies okupaciją, atlygintų okupacijos ir aneksijos padarytus nuostolius;
    f) būtų išaiškinti, viešai paskelbti ir nuteisti lietuvių tautos genocido organizatoriai ir vykdytojai;
    g) būtų palaikoma ir puoselėjama lietuvybė visame pasaulyje;
    h) vaduojantis iš Rytų, nepatektume į Vakarų šalių priklausomybę;
    i) kasdien būtų vykdoma savarankiška, valstybės ir tautos interesus atitinkanti politika.

VISUOMENĖ

TPP vienas iš uždavinių – įvairialypės ir klestinčios visuomenės kūrimas, nes visuomenės galios auga didėjant ją sudarančių dalių įvairovei, o vienodumas veda į ūkinės ir dvasinės veiklos nuosmukį. Kuriant įvairialypę visuomenę, būtina siekti ekonominio ir kultūrinio potencialo tolygaus pasiskirstymo visoje valstybėje. Dėl to TPP pasisako prieš beatodairišką didžiųjų miestų plėtimą ir nedidelių miestų bei miestelių merdėjimą. Ugdant savivaldą, reikia mažinti skirtumus tarp metropolijos ir provincijos.
Įvairialypės visuomenės kūrimas – tai ūkinės ir kultūrinės veiklos laisvės suteikimas ir kuo įvairesnių visuomenės sluoksnių, užsiimančių kuo įvairesne veikla, formavimas ir skatinimas.
Įvairialypė visuomenė – tai švietimo ir kultūrinės veiklos įvairovė, meninės kūrybos laisvė, visų religinių bendruomenių lygiateisiškumas.
Negali būti tautos pažangos ir įvairialypės visuomenės be galimybės laisvai mąstyti, kalbėti ir veikti.
TPP pasisako už laisvai mąstančių ir veiklių žmonių visuomenę. Laisvoje visuomenėje visada egzistuoja didelė tikimybė, kad asmens laisvė ir tiesa bus ne tik įstatymu skelbiami žodžiai, bet ir gyvenimo veiksnys. Laisva visuomenė netrukdys jos nariams keliauti, išvykti iš Tėvynės ir grįžti į ją. Tačiau reikia stengtis, kad svetur gyvenančių lietuvių širdyse visada degtų Lietuvos kibirkštėlė. Lietuvos visuomenės didžiausias turtas – jos žmonės. Lietuva, atvira pasauliui, jame neištirps ir liks patraukli tik išsaugotu žemės grožiu, visuomenės požymių visuma ir žmonėmis, gabiais dvasinei ir kultūrinei veiklai.

TEISINĖ POLITIKA

TPP sieks:
    a) kuo greičiau įvykdyti Lietuvos teisėsaugos įstaigų reformą, atitinkančią demokratinių valstybių teisėsaugos sistemai;
    b) tęsti teismų reformą, suformuoti apeliacinį ir apygardų teismus. Negailestingai kovoti su korupcija tarp teisėjų, numatant jiems kur kas griežtesnes bausmes už padarytus nusikaltimus ir prasižengimus;
    c) pakeisti tebegaliojančius Lietuvoje sovietmečio įstatymus bei kitus juridinius aktus ir kuo skubiau paruošti naujus kodeksus;
    d) imtis ryžtingiausių priemonių nusikalstamumui stabilizuoti, o po to ji mažinti;
    e) sukurti ir įgyvendinti kovos su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija programą;
    f) patraukti lietuvių tautos genocido iniciatorius ir vykdytojus atsakomybei už savo nusikaltimus;
    g) kuo greičiau sudaryti valstybinę komisiją, kuri koordinuotų nusikaltėlių prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą aiškinimą ir paiešką;
    h) negailestingai kovoti su narkotikų gamintojais, prekiautojais ir platintojais, o taip pat kontroliuoti narkotikų vartotojus.

EKONOMIKA

TPP yra įsitikinusi, kad Lietuvos šeimininkai yra tie, kurie valdo ir tvarko. Sieksime, kad Lietuvos šeimininku būtų gausus ir turtingas vidurinis sluoksnis. Šis sluoksnis – valstybės ir visuomenės stuburas, tautos savybių saugotojas ir reiškėjas. Tai gerai apmokami darbininkai ir tarnautojai, smulkūs bei vidutiniai savininkai – gamintojai ir ūkininkai. Lietuva bus turtinga ir laiminga, kai bus turtingi ir laimingi jos žmonės.
Tuti būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos Lietuvos piliečiams, užsiimantiems verslais ir gamyba. Nacionalinio privataus ir valstybinio kapitalo kaupimas, racionalus jo panaudojimas yra būtinos sąlygos, užtikrinančios laisvą veiklą ir vienpusišką priklausomybę nuo vieno ar kito kaimyno.
Nebūdami gamybos priemonių savininkais ir gamintojais, greit galime pavirsti samdomų darbininkų tauta. Todėl žemė ir jos turtas privalo išlikti išimtine Lietuvos piliečių nuosavybe. Ji gali būti nuomojama užsieniečiams tik gamybiniams objektams statyti.
Vidurinysis gyventojų sluoksnis – pagrindinis mokesčių mokėtojas. Kai jis gausus ir turtingas, tai sparčiai didėja valstybės pajamos ir valstybės galimybės remti kultūrą, švietimą, mokslą, mediciną ir socialinę rūpybą.
TPP mano, jog reikia būti atviriems pasauliui, priimti kiekvieną pagalbą, bet pirmiausia pasikliauti savimi. Nei į Rytus, nei į Vakarus, o čia, dabar ir visados.
Ūkio privatizacija yra ne tikslu, o būtina sąlyga ir priemone, kad būtų racionaliai pertvarkoma ir stiprinama Lietuvos ekonomika, stabilizuojamas ir keliamas žmonių gyvenimo lygis.
Atsižvelgdami į tai sieksime:
    • geriau organizuoti ir spartinti privatizaciją;
    • remiantis priimtais įstatymais spartinti turto, konfiskuoto sovietinės okupacijos metais, grąžinimą;
    • sudaryti kuo palankesnes sąlygas ūkiniams subjektams;
    • teikti valstybės paramą smulkiems ir vidutiniams verslininkams, skatinti užsiimti verslu jaunimą, darbo neturinčius žmones;
    • priimti antimonopolinius įstatymus ir sudaryti sąlygas laisvai konkurencijai;
    • spartinti vertybinių popierių rinkos kūrimą;
    • skatinti gamybą, kuri padeda sukurti naujas darbo vietas.

ŽEMĖS ŪKIS

Lietuvos kaimas – mūsų tautos egzistavimo pagrindas. Per ilgus šimtmečius tik Lietuvos kaimas ir jo žmonės sulaikė ir atlaikė nutautinimą ir sudarė sąlygas greitam Lietuvos valstybės atstatymui. Vystant Lietuvos žemės ūkį, pirmenybę reikia teikti ūkininkams bei perspektyvioms žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams. Besikuriantiems ūkininkams būtina skirti lengvatinius kreditus, statybinių medžiagų, žemės ūkio technikos, trašų, sėklų, gyvulių įsigijimui, melioracijos ir irigacijos darbams atlikti.
Remiantis priimtais Lietuvos Respublikos įstatymais, būtina paspartinti žemės grąžinimą buvusiems savininkams, turintiems teisę atgauti. Pirmiausia, turi būti grąžinama žemė tremtiniams, politiniams kaliniams, šeimoms, nukentėjusioms nuo sovietinio ir nacistinio genocido, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviams, jų įpėdiniams, o taip pat Lietuvos Respublikos savanoriams, įstojusiems į savanorišką krašto apsaugos tarnybą iki 1991 metų rugpjūčio 20 d.
Lietuvos Respublikos Seimas privalo kuo skubiausiai priimti tokią žemės ūkio vystymo programą, kurioje būtų numatytos prioritetinės žemės ūkio vystymo kryptys, skiriant jų plėtojimui didesnį finansavimą.
Reikalinga padėti ūkininkams kurti žemės ūkio produkcijos perdirbimo, žemės ūkio technikos kooperatyvus, o taip pat valstybinius žemės ūkio technikos nuomos ir aptarnavimo punktus. Valstybei būtina skatinti ir remti žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių kūrimąsi, ypač kaime.

ŠVIETIMAS

Lietuvos valstybė atgims per naują, tautiškai išauklėtą žmogų, kuriam žmogiškosios vertybės, pilietiškumas, gimtoji kalba, etninė kultūra, savęs ir savo tautos suvokimas, mokslas, religija, sveikata yra didžiausios vertybės. Visa tai turi būti ugdoma pirmiausia šeimoje, o po to pratęsiama mokykloje.
Lietuvoje lygiomis teisėmis turi veikti valstybinės ir privačios ikimokyklinės įstaigos, bendrojo lavinimo, amatų ir aukštosios mokyklos.
Reikalinga sudaryti jaunimui palankias sąlygas nemokamai siekti vidurinio išsilavinimo.
Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę.
Visų tipų ir lygių mokyklose turi būti uždraustas totalitarizmo ideologijos propagavimas.
Tautinių mažumų mokyklos turi būti sudėtinė Lietuvos švietimo sistemos dalimi, auklėjimas jose turi būti pagrįstas kultūriniu, religiniu bei etniniu savitumu, o taip pat pilietiškumu bei lojalumu valstybei. Tokiose mokyklose mokoma tik iš Lietuvoje paruoštų bei Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijos aprobuotų vadovėlių.
Būtina kuo greičiau sudaryti mokymo ir vieningo dorovinio ugdymo programas, paruošti vieningą Lietuvos mokinių žinių tikrinimo ir vertinimo sistemą, atitinkančią Vakarų Europos standartus.
Būtina remti ir skatinti švietimo įstaigų ir jų darbuotojų kultūrinę bei pedagoginę veiklą.

KULTŪRA

Kultūros pažinimas ir įsisavinimas yra būtina tautos savimonės, valstybės ir tautos istorinio tęstinumo ir vystymosi sąlyga.
TPP mano, kad valstybės prievolė – remti profesionalios ir liaudiškos kultūros reiškinių įvairovę, be kurios neįmanomas nepriklausomybės kultūrinis lygmuo.
Dėl to būtina:
    • puoselėti tautinę kultūrą, nes Lietuvos ateitis – išsilavinę, darbštūs ir kultūringi žmonės;
    • visokeriopai puoselėti tautinių mažumų tradicijas ir kultūrą;
    • atstatyti ir saugoti architektūros ir kitus paveldo paminklus, išsaugant jų autentiškumą ir istorinę vertę;
    • siekti, kad būtų grąžintos į Lietuvą kultūros vertybės, pagrobtos visų okupacijų metu;
    • skatinti, kad verslininkai kuo plačiau remtų kultūrą;
    • globoti istorijos bei kultūros paveldą etninėse Lietuvos žemėse;
    • remti baltiškąsias kultūras jų buvusiose žemėse;
    • ginti ir puoselėti valstybinių bei tautinių švenčių tradicijas;
    • rūpintis valstybinės kalbos taisyklingu vartojimu Lietuvoje ir lietuvių kalbos tarmėmis;
    • visokeriopai palaikyti lietuvybę tarp išeivijos bei Lietuvos etninėse žemėse.

MOKSLAS

TPP mano, kad būtina:
    • nustatyti prioritetines mokslinių tyrimų plėtojimo ir paieškų sritis ir laikyti juos svarbiausiais valstybinės reikšmės darbais;
    • mokslinių darbų rezultatus vertinti kaip Lietuvos nacionalinį turtą;
    • sudaryti Lietuvos mokslininkams tinkamas sąlygas darbui ir pragyvenimui bei sustabdyti jų emigraciją;
    • kuo skubiau ir efektyviau vykdyti mokslo ir studijų reformą, mokslo institutų ir aukštųjų mokyklų veiklos integraciją;
    • skatinti privačius verslininkus remti mokslą;
    • skatinti, kad Lietuvos mokslininkai kuo plačiau dalyvautų tarptautinių projektų ir tyrinėjimų ruošime bei įgyvendinime;
    • sudaryti sąlygas, kad perspektyviausi Lietuvos mokslininkai galėtų mokytis bei tobulintis stambiausiuose pasaulio mokslinėse įstaigose.

SPORTAS IR KŪNO KULTŪRA

Lietuvos žmonių kūno kultūra yra labai svarbus žmogaus tobulėjimo faktorius.
Valstybė turi būti suinteresuota sporto vystymu, nes Lietuvos sportininkų pasiekimai garsina Lietuvos valstybę pasaulyje. Dėl to būtina:
    • nustatyti prioritetines sporto šakas, kurių vystymui suteikiama valstybės parama;
    • išlaikyti nacionalines sporto bazes;
    • skatinti privačius verslininkus remti sportą;
    • atgaivinti ir remti tautines sporto šakas;
    • skatinti kūno kultūros ir sveikatingumo stovyklų, kuriose jaunimas būtų auklėjamas tautine dvasia, kūrimą ir organizavimą.

SVEIKATOS APSAUGA

TPP mano, kad Lietuvos gyventojų sveikatos apsaugos politika turi remtis nacionaline sveikatos programa, kurią 1991 m. spalio 30 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Mes manome, kad sveikata yra socialinė bei ekonominė vertybė, o taip pat nacionalinis turtas.
Valstybė, visuomenė ir žmogus savo sveikatai privalo padaryti gerokai daugiau, negu visos medicininės tarnybos kartu, net jei jos funkcionuotų efektyviai.
Diagnozuojant susirgimus ir gydant ligonius būtina laikytis principo – nepakenkti ligoniui.
Valstybė privalo vykdyti tokią nacionalinę vaistų politiką, kuri garantuotų gyventojų aprūpinimą būtinais vaistais, skatintų racionalų vaistų naudojimą bei nacionalinės farmacinės produkcijos gamybą. Manome, kad strateginė nacionalinės sveikatos sistemos plėtojimo kryptis yra sveikatos išsaugojimo, jos stiprinimo bei ligų profilaktikos prioritetas. Valstybė turi užtikrinti šios sistemos dalies efektyvų funkcionavimą.
Prioritetinė praktinės sveikatos apsaugos kryptis – pirminės grandies sveikatos apsaugos plėtojimas. Šiai grandžiai turi būti teikiamas prioritetinis finansavimas, kad būtų stiprinama medicininių įstaigų bazė, keliama medicinos personalo kvalifikacija.
Specializuota medicinos pagalba turi būti teikiama atitinkamose klinikose bei centruose, o šių įstaigų profilis bei skaičius nustatomas bendradarbiaujant Sveikatos apsaugos ministerijai, Gydytojų sąjungai ir savivaldybių atstovams.
Turi būti sudarytas sveikatos apsaugos valstybinių programų kompleksas, kuriam vykdyti skiriamos atitinkamos biudžetinės lėšos, numatyti valdymo bei kiti realizavimo mechanizmai.
Mes manome, kad sveikatos apsaugos politikoje valstybė turi:
    a) užtikrinti ligų profilaktikos priemonių ir programų prioritetinį finansavimą;
    b) palaikyti ir skatinti ūkinių subjektų investicijas į sveikatos apsaugos sistemą;
    c) reglamentuoti ir skatinti ūkinių subjektų lėšų mobilizaciją sveikatos apsaugos tikslams;
    d) ekonominėmis priemonėmis stimuliuoti medicinos mokslo ir technikos pažangą, pažangios higieniniu ir ekologiniu požiūriu technologijos diegimą, materialinės gamybos priemonių bei produkcijos gamybą, užtikrinančią gyvybės ir sveikatos apsaugą;
    e) įteisinti nacionalinių pajamų prieaugio, sąlygoto sveikatos sistemos efektyvaus funkcionavimo, grįžimą į sveikatos apsaugos sistemos biudžetą;
    f) visapusiškai remti ir skatinti donorystę;
    g) skatinti įvairių nuosavybės formų kūrimą sveikatos apsaugos sistemoje.

TPP pasisako prieš privačios medicinos sistemos kūrimą valstybės sąskaita ir parazitavimą joje.

SOCIALINĖ RŪPYBA

TPP įsitikinusi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų globai ir apsaugai. Tuo būdu pasisakome už įvairiapusišką vaiko vystymąsi ir gerbūvį. Tokias sąlygas jam gali suteikti tik šeima, kuri yra pagrindinė ir svarbiausioji sudedamoji visuomenės dalis. Socialinė rūpyba turi būti nukreipta į tvirtą ir darnią šeimą, jos palaikymą.
Būtina remti daugiavaikes šeimas, įvairiomis valstybinėmis priemonėmis skatinti, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau gausių šeimų.
Ypatingą dėmesį kreipti šeimoms, kurios augina vaikus su negalia.
Didelį dėmesį reikalinga skirti invalidams ir pensininkams, skatinti jų ekonominį aktyvumą bei asmeninį suinteresuotumą savo pačių likimu.
Didelę reikšmę būtina skirti socialinei paramai, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmonių ekonominį ir socialinį saugumą, sudaryti prielaidas jų dalyvavimui bendruomenės veikloje. Socialinė parama turi išsaugoti žmonių asmenines paskatas dirbti ir taupyti.
Socialinės paramos sistemą turi sudaryti valstybinė ir nevalstybinė socialinė parama.
Organizuojant socialinę paramą reikia laikytis šių principų:
    a) teikiama socialinė parama turi atitikti realias valstybės ekonomines bei socialines galimybes, visuomenės kultūrinį bei dvasinį lygį;
    b) parama teikiama taip, kad kuo tiksliau patenkintų individualius remiamojo asmens poreikius;
    c) sudaromos sąlygos remiamų asmenų socialinei integracijai, siekiant visiško arba dalinio jų savarankiškumo atstatymo;
    d) parama gyvenamojoje vietoje yra pranašesnė už centralizuotą paramą, o globa šeimoje turi prioritetą prieš pagalbą institucijose;
    e) mažai globos institucijai atiduodama pirmenybė prieš didelę;
    f) asmeniui užtikrinama socialinės paramos priemonių pasirinkimo laisvė esamų galimybių ribose;
    g) socialinė parama neturi žeisti asmens orumo.

APLINKOS APSAUGA

TPP mano, kad aplinkos apsaugai, sveikai aplinkai turi būti teikiamas prioritetas gamybinėje, technologinėje bei kitoje praktinėje veikloje.
TPP pasisako už aplinkai nekenksmingos gamybos plėtojimą. Turi būti sukurta veiksminga ekologinės ekspertizės, kontrolės ir informacijos sistema.
Būtina maksimaliai užtikrinti Ignalinos atominės elektrinės saugumą, pastoviai organizuoti joje tarptautines saugumo ekspertizes.
Valstybė privalo koordinuoti ir finansuoti valymo įrengimų projektavimo ir statybos darbus.
Būtina kuo skubiausiai suderinti ir pasirašyti sutartį su Rusija dėl Nemuno žemupio ir Kuršių marių ekologinės apsaugos gerinimo, o su Baltarusija – dėl Nemuno ir Neries aukštupių ekologinės apsaugos.
TPP sieks, kad Lietuva aktyviai dalyvautų Baltijos jūros apsaugoje.

KRAŠTO APSAUGA

TPP supranta, kad Lietuvai bus neįmanoma apsisaugoti nuo tiesioginės Rusijos agresijos. Todėl Lietuva pirmiausia turi siekti patikimų tarptautinių saugumo garantijų nuo galimos užsienio agresijos. Šioje srityje strateginis Lietuvos tikslas – tapti NATO nariu. Iš kitos pusės, Lietuva privalo turėti veiksmingas ginkluotąsias pajėgas. Jų išlaikymui būtina skirti ne mažiau 6% nacionalinių pajamų.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi būti formuojama būtinosios karinės tarnybos pagrindu, o ateityje bus būtina turėti profesionalią kariuomenę, į kurią nauji kariai įsijungtų laisvanoriškumo pagrindu. Šiems savanoriams būtina tarybos metu sudaryti sąlygas baigti aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas.
Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos karių tikslas – teritorinė krašto apsauga.
Negalintiems atlikti tikrosios karinės tarnybos, būtina kuo greičiau sukurti alternatyvią darbo tarnybą.

UŽSIENIO POLITIKA

TPP supranta, kad Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo pagrindas – ekonominis ir politinis stabilumas. Todėl, iš vienos pusės, Lietuva turi siekti, kad su Europos Sąjunga būtų pasirašyta asociatyvinė sutartis. Iš kitos pusės, atsižvelgiant į vis didėjantį kosmopolitizmo, mažų tautų nutautinimo bei mažųjų valstybių pajungimo didžiosioms tendencijas, egzistuojančias dabartiniame pasaulyje, būtina dėti visas pastangas išlaikyti tautinę sąvastį, saugoti savo kultūrą, kalbą, tradicijas.
Lietuvai būtina glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga, Europos Taryba, Vakarų Europos Sąjunga, NATO, dalyvauti Europos valstybių saugumo ir bendradarbiavimo procese.
Lietuvos įsijungimas į Europos Sąjungą turi būti sprendžiamas tik tautos referendumu.
Lietuva privalo tampriai bendradarbiauti su Centrinės Europos šalimis – Austrija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija. Perspektyvoje būtina galvoti apie Centrinės Europos valstybių Bendriją.
Kuo tampriausius politinius ir ekonominius santykius Lietuva turi palaikyti su Latvija ir Estija. Būtina kuo greičiau įgyvendinti šių Baltijos valstybių bendrą rinką, numatant laisvą prekių, darbo jėgos, kapitalo judėjimą. Reikia siekti, kad kuo efektyviau funkcionuotų Baltijos Asamblėja, Baltijos valstybių Ministrų Taryba, o taip pat pastoviai būtų rengiami konsultaciniai pasitarimai tarp Baltijos valstybių prezidentų.
Kita labai svarbi Lietuvos užsienio politikos kryptis – siekti gerų santykių su Skandinavijos šalimis bei koordinuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangas kuo greičiau joms tapti Šiaurės Tarybos narėmis.
Manome, kad realus dvipusis bendradarbiavimas su išsivysčiusiomis Vakarų Europos ir Amerikos šalimis galimas tik ekonomikos srityje. Dėl to turi būti kur kas efektyvesni ryšiai investicijų srityje su JAV, Vokietija, Didžiąja Britanija, Prancūzija. Taip pat būtina užmegzti glaudesnius ekonominius santykius su Beniliukso šalimis.
Ypatingą Lietuvos politinį interesą privalo turėti Karaliaučiaus sritis. Reikalinga siekti, kad ši sritis būtų kuo greičiau demilitarizuota. Reikia skatinti kuo aktyvesnę Lietuvos verslininkų veiklą Karaliaučiaus srityje ir jiems padėti. Sieksime, kad Karaliaučiaus srityje būtų saugojamos Lietuvai ir lietuvybei brangios vietos, istorijos paminklai. Visokeriopai turi būti palaikoma ir skatinama lietuvybė.
Santykiuose su Lenkija bei Baltarusija didelis dėmesys turi būti skiriamas lietuviams ir lietuvybei etninėse Lietuvos žemėse.
Svarbią reikšmę turi turėti Lietuvos santykiai su Ukraina, per kurios uostus Lietuva turėtų tiesioginį išėjimą į Pietų Europą, Viduržemio jūros šalis, Turkija, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afrikos šalis.
Santykiuose su Rusija turi dominuoti ekonominiai ir prekybiniai interesai. Būtina kuo greičiausiai įkurti prekybines atstovybes Karaliaučiuje, Sankt Peterburge, Urale, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose.
Manome, kad reikalingi geri ekonominiai ryšiai su Kazachstanu ir kitomis Vidurinės Azijos valstybėmis.