TAUTOS PAŽANGOS PARTIJOS VALDYBOS P A R E I Š K I M A S “DĖL KAUNO KARININKŲ RAMOVĖS PATALPŲ PRIVATIZAVIMO”
Jau kelinta diena per Lietuvos Valstybinę televiziją vienašališkai pateikiama informacija apie mūsų partijos sudarytą patalpų nuomos sutartį su Kauno Karininkų Ramove. Šiais reportažais žiūrovui peršama mintis, kad Tautos Pažangos partija yra išsinuomavusi visą Kauno Karininkų Ramovę. Šia sutartimi, kuri buvo sudaryta laikantis visų įstatymų bei Vyriausybės nutarimų bei leidus Krašto apsaugos ministerijai, Tautos Pažangos partijai leista išsinuomoti Karininkų Ramovės ketvirtą aukštą, kuris buvo tuščias ir nenaudojamas, kai šį pastatą paliko sovietiniai okupantai. Remiantis sudaryta sutartimi mes turėjome įdėti nemažai lėšų išsinuomotų patalpų remontui, kadangi jos buvo labai apleistos. Iš kitos pusės būtina pabrėžti, kad dar 1992 metais tuometinis Lietuvos Respublikos premjeras G.Vagnorius suteikė dalį Karininkų Ramovės patalpų neatlyginamam Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos naudojimuisi.
Remiantis Seimo priimta Pirminės privatizacijos įstatymo pataisa pateikėme paraišką Vyriausybei visų mūsų partijos nuomojamų patalpų privatizacijai, tarp jų ir Karininkų Ramovėje. Lygiai tą patį padarė ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kuri irgi pateikė paraišką dalies Kauno Karininkų Ramovės privatizacijai. Vyriausybės nutarimu nuomotojai buvo įpareigoti per mėnesį išsiaiškinti galimybes nuomininkams išsiprivatizuoti užimamas patalpas ir tik po to tas patalpas perduoti į partijų balansą, o nesant tos galimybės – suteikti adekvačias patalpas kituose pastatuose. Lietuvos Valstybinės televizijos “Panoramos” laida, sąmoningai ar ne, iškėlė dalies Karininkų Ramovės privatizavimo klausimą dar prieš Krašto apsaugos ministerijai priimant atitinkamą sprendimą. Apie pateiktos medžiagos tendencingumą liudija ir tai, kad visai nekeliamas klausimas dėl tos Karininkų Ramovės dalies, kurią nori išsiprivatizuoti Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, o taip pat visai nutylimas faktas, kad dalis Karininkų Ramovės jau yra išprivatizuota, leidžiant išsipirkti butus ten padarytus sovietinės okupacijos metais.
Remiantis išdėstytais faktais ir mūsų karčiu patyrimu, galima teigti, kad, likus truputi daugiau kaip metams laiko iki naujojo Seimo rinkimų, prasidėjo negailestinga rinkiminė kova. Liūdna, kad bene pirmiausia į ją įsijungė Lietuvos Valstybinė televizija. Mes suprantame, kad ši kova yra inspiruota tų pačių žmonių, kurie jau ne pirmi metai siekia destabilizuoti padėtį Lietuvoje, pasinaudojant menkiausiu pretekstu. Mus stebina ir Krašto apsaugos ministerijos pozicija, kuri praėjus metams po sutarties pasirašymo, bando aiškintis pasirašytų sutarčių teisėtumą. Mus neramina ir tai, kad dalis mūsų karininkijos labai iškreiptai suvokia krašto apsaugos sistemos turto išvalstybinimą. Kažkodėl tie patys karininkai visai neprotestavo, kai nemaža dalis SKAT turto buvo perduota ką tik susikūrusiai visuomeninei organizacijai, neprotestuoja jie ir dėl to, kad dalį Kauno Karininkų Ramovės nori išsiprivatizuoti Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Mes pareiškiame, kad laikėmės, laikomės ir laikysimės visų Lietuvos Respublikos priimtų juridinių aktų, todėl suprantame, kad Krašto apsaugos ministerijos bei Vyriausybės sprendimas dėl dalies Kauno Karininkų Ramovės patalpų perdavimo Tautos Pažangos partijai bus lemiamas. Jei tai bus neleista, esame pasiryžę ieškoti išeities iš susidariusios padėties.
Eg. Klumbys
Tautos Pažangos partijos valdybos pirmininkas
1995 08 17