TAUTOS PAŽANGOS PARTIJOS K R E I P I M A S I S Į J.E. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĄ V.ADAMKŲ

Europos istorijos kelias nužymėtas nepaliaujamais karais tarp tautų ir valstybių. Vienos tautos pavergdavo kitas, keitėsi valstybių sienos. Antrojo pasaulinio karo rezultatai apsprendė ne tik nemažos dalies Europos valstybių sienas, bet esminių tarptautinės teisės principų – nesikišimo į valstybių vidaus reikalus, valstybių suverenumo ir jų teritorinio integralumo, agresijos neleistinumo prieš suverenias valstybes – principus. Visi šie principai buvo įtvirtinti Jungtinių Tautų Organizacijos įstatuose, jos deklaracijoje, o taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamajame dokumente. Norėjosi tikėtis, kad į naująjį tūkstantmetį Europa įžengs, vadovaudamasi šiais nelengvai pasiektais principais. Įvykiai Jugoslavijoje sugriovė ne tik šias viltis, bet ir kertinius tarptautinės teisės principus. 1999 m. kovo mėn. 24 d. NATO pradėjo puolamuosius karo veiksmus – agresiją prieš suverenią Jugoslavijos valstybę, tuo demostruodama visam pasauliui, kad nebevertina tarptautinės teisės principų. Negana to, įtakingiausių Vakarų pasaulio valstybių vadovai vis garsiau kalba apie tarptautinį Kosovo protektoriatą, t.y. dalies Jugoslavijos teritorijos atplėšimą.

Būtina atsiminti, jog Europoje egzistuoja dar ne vienas rusenantis tautinio ar religinio nesutarimo židinys, galintis labai greitai virsti tragedija ne tik dideliems Europos regionams, bet ir visam senajam žemynui. Tai ir baskai, kovojantys už savo valstybingumą, Ispanijoje, katalikų ir protestantų kruvina priešprieša britų valdomoje Šiaurės Airijoje, vokiečiai Lenkijai priklausančioje Silezijoje, Priednestrio regionas Moldovoje, vengrai, gyvenantys Rumunijai priklausančioje Transilvanijoje bei padunojo regione Slovakijoje, albanai Makedonijoje, katalonai Ispanijoje, rusiškai kalbantis šiaurės rytų regionas Estijoje, gausiai ir kompaktiškai gyvenantys rusai Latvijoje.

Dar svarbiau, jog ir Lietuva turi analogišką regioną – Rytų Lietuvą, kurioje didesnė žmonių dalis kalba slavų kalbomis. Ar galime būti tikri, kad Rytų Lietuvos gyventojai – slavai, inspiruoti vienos ar kitos kaimyninės valstybės, nepanorės paskelbti savo nepriklausomybės. Mūsų įtakingiausi politikai šiandien aprioriai teigia, kad tai neįmanoma. Bet kas galėjo galvoti prieš penkiolika – dvidešimt metų, kad žlugs TSRS ar Jugoslavija, skils Čekoslovakija, susivienys Vokietija, kad Lietuva, Latvija ir Estija atgaus nepriklausomybę, o Ukraina, Baltarusija, Slovėnija, Kroatija taps nepriklausomomis valstybėmis. Tad nereiktų lengvabūdiškai prognozuoti ir šviesią Lietuvos ateitį. Kilus kovai už Rytų Lietuvos atskyrimą, kaimyninės slavų valstybės tikrai neliks abejingos šiai savo tautiečių kovai. Todėl negalime atmesti ir tos galimybės, kad ta kovą koks įtakingas kaimyninės šalies politikas, atsimindamas NATO karinius veiksmus Jugoslavijoje, panorės paremti Lietuvos, ir ypač jos strateginių taškų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Visagino, Elektrėnų, bombardavimu.

Visa tai turėdami omenyje, manome, kad Lietuvos Respublikos aukščiausi pareigūnai paskubėjo, pritardami NATO veiksmams Jugoslavijoje.

Mes kreipiamės į Jus, kaip į vieną pagrindinių Lietuvos Respublikos užsienio politikos formuotojų, siūlydami prisiminti Lietuvos Sąjūdžio dar 1990 metais iškeltą Lietuvos neutraliteto idėją. Manome, kad bet kokios pastangos jungtis į karines sąjungas gali būti daromos tik gavus Tautos pritarimą referendume.

Eg. Klumbys
Tautos Pažangos partijos Valdybos pirmininkas
1999 metai
LR prezidentui J.E. V.Adamkui
LR Seimo pirmininkui V.Landsbergiui
LR Vyriausybės vadovui A.Kubiliui