TAUTOS PAŽANGOS PARTIJOS A T V I R A S L A I Š K A S J.E. VYTAUTUI LANDSBERGIUI, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI

Gerbiamas Pirmininke

Jums žymiai geriau negu daugeliui Lietuvos aukščiausių pareigūnų yra žinomi tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys tarpvalstybinius santykius ir besąlygiškai garantuojantys valstybių suverenumą. Iki 1999 03 24 dienos galėjome pagrįsti savo teisę į nepriklausomybę ir teritorijos neliečiamumą Jungtinių Tautų Organizacijos įstatais ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkyje baigiamuoju dokumentu, 1965 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Deklaracija dėl uždraudimo kištis į valstybių vidaus reikalus, valstybių nepriklausomybės ir suverenumo apsaugojimu bei 1981 metų Deklaracija dėl agresijos ir kišimosi į valstybių vidaus reikalus neleistinumo. Jeigu išvardinti teisės aktai nebegalioja Jugoslavijos atveju tuomet kokia garantija, kad jais galėsime remtis mes?

Niekas kol kas neginčijo mūsų teisės uždrausti steigtis įvairioms autonomijoms ir nuteisti jų steigimo iniciatorius. Turėjome ir turime teisę ginklu ginti savo teritorijos vientisumą, naikinti svetimųjų atsiųstus ar vietoje suformuotus teroristų būrius. Bet viso to neleidžiama daryti Jugoslavijai.

Mūsų nuomone, nekorektiška sulyginti Jugoslavijos albanų tragedijos su lietuvių tremtimi, visų pirma dėl to, kad mes buvome okupuoti svetimųjų, o Kosovas yra Serbijos valstybingumo lopšys. Jeigu jau ieškoti analogijų Lietuvos istorijoje, tai tuo tapačiu pavyzdžiu, gal būt, yra Lietuvos žydų likimas antrojo pasaulinio karo metais.

Galime skirtingai traktuoti paskutinius įvykius Europoje, bet paneigti nors ir labai nedidelę tikimybę, kad Jugoslavijoje prasidėję procesai gali peraugti į trečią pasaulinį karą, negalime. Lietuvai tragiškų pasekmių gali turėti ir stipresnis politinio klimato atšalimas Europoje. Negalime užmiršti, kad prieš antrą pasaulinį karą atgautam Vilniaus kraštui lengvai galima būtų pritaikyti Kosovo scenarijų. Lietuva, mūsų manymu, tiesiogiai suinteresuota, kad konfliktas Balkanuose užsibaigtų kuo greičiau ir taikiai. Lietuva turi imtis tarpininko vaidmens taikiai sprendžiant šį konfliktą, bet tam jinai negali būtų siejama su jokia konflikto šalimi.

Gerbiamas Pirmininke, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų, mes vertinam ir gerbiam Jūsų tarptautinį autoritetą bei neeilinius diplomato sugebėjimus. Šiandien Jūsų įtaka valstybės užsienio politikai išlieka didžiulė. Jūsų bendraminčiai sudaro daugumą ne tik Seime, bet ir Valstybės gynimo taryboje bei kitose užsienio politiką formuojančiose struktūrose. Gerbiamas Pirmininke, panaudokite savo įtaką bei galimybes politinės įtampos Europoje mažinimui ir Lietuvos neutralumo Balkanų konflikte užtikrinimui. Prašome Jūsų inicijuoti Lietuvos pastangas, kad konfliktas Balkanuose būtų išspręstas taikiai.

Eg. Klumbys

Tautos Pažangos partijos Valdybos pirmininkas

1999 04 12