TAUTOS PAŽANGOS FRAKCIJOS
P A R E I Š K I M A S
Įtampa visuomenėje grėsmingai auga ir artėja prie aukščiausio įtampos taško. Apie tai byloja Lietuvos laisvės kovotojų ir tremtinių Kauno koordinacinės tarybos pareiškimas, jog “jeigu mūsų rinkti deputatai neįsiklausys į visuomenės kalbą, nepradės konstruktyviai dirbti ir toliau kiršins žmones ardomąja veikla, pasiliekame tam teisę kreiptis į tautą dėl kraštutinių priemonių panaudojimo”, ir šis ultimatus Kauno Tarybos pareiškimas, ir už keletos dienų Sąjūdžio planuojama Aukščiausiosios Tarybos blokavimo akcija. Einama tuo pačiu keliu, kaip buvo daroma Gruzijoje ir Tadžikijoje. Įtampa visuomenėje bei Parlamento dirkreditacija prasidėjo nuo 1991 m. rudens, kai Nepriklausomybės partijos tarybos prezidiumas ir trečiojo Sąjūdžio Seimo Taryba iškėlė mintį dėl Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos skubaus atkūrimo be naujos Konstitucijos. Dar tada mes, būdami kitų frakcijų nariais, įspėjome trečiojo Sąjūdžio Seimo Tarybą ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kad šio klausimo forsavimas sukels dideles ir nepageidaujamas įtampas visuomenėje bei suskaldys dešiniąsiais jėgas. Siūlėme ieškoti kompromisų dar tada, bet, deja, nebuvome išgirsti. Dabar, kai prieita prie nepaprastai pavojingos konfrontacijos slenksčio, dėl ko tiesiogiai atsakingi trečiojo Sąjūdžio Seimo Taryba ir su jais aktyviai bendradarbiaujantys kai kurie Aukščiausiosios Tarybos deputatai, dar labiau būtini kompromisai ir tarpusavio susitarimai.
Mūsų frakcija visą laiką buvo ir lieka tos nuomonės, kad Lietuvos Respublikos Prezidento institucija turi būti atkurta su naująja Konstitucija, o ne darant esminius pakeitimus Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, kuris yra Lietuvos TSR Konstitucijos patobulintas tęsinys. Tai yar bazinė nuostata ir dėl jos negali būti kompromisų. Iš kitos pusės, sutinkame, kad tautos konsultaciniam referendumui gali būti pateiktos ne viena, o kelios Konstitucijos, gelbūt net ir du prezidentinių įgaliojimų variantai, iš kurių vienas taps naujosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalimi. Mes galvotume, kad tokį referendumą galima surengti šių metų ankstyvą rudenį, tačiau prieš tai iniciatoriai iš trečiojo Sąjūdžio turėtų atšaukti referendumą dėl įstatymų, kuriais remiantis būtų atkurta Lietuvos Respublikos Prezidento institucija. Manome, tai būtų esminis kompromisas tarp dviejų pusių. Pasirinkus vieną iš Konstitucijos ar vieną iš prezidentinių įgaliojimų variantų kaip bazinį, jį būtų galima greit apsvarstyti ir priimti Aukščiausiojoje Taryboje, o po to pradėti rinkiminę kampaniją. Kadangi tai užimtų dar pusę metų, o Lietuvoje kiekvieną dieną didėja netvarka, mes dar kartą siūlome suteikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ypatinguosius įgaliojimus laikotarpiui, kol bus išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Tikimės, kad mūsų kreipimasis ras atgarsį tarp oponentų ir mes ramiai išspręsime visus tuos klausimus.
1992 05 14 |
