TAUTOS PAŽANGOS PARTIJA OPOZICIJOJE

Tautos pažangos partijos vadovas A.Smetona nuo 1921 m. balandžio 20 d. pradėjo redaguoti tris kartus per savaitę leistą laikraštį “Lietuvos balsas”. Tai buvo pirmasis Tautos pažangos partijos laikraštis, priešiškas parlamentinei vyriausybei ir skyręsis nuo seniau taip pat pažangiečių leistos “Tautos”, nustojusios eiti 1920 m. lapkričio mėn. A.Smetonos vadovaujama Tautos pažangos partijos opozicija prasidėjo susiklosčius parlamentinei santvarkai, kurioje visa valdžia priklausė parlamentui, t.y. Seimui. Kai Steigiamasis Seimas pradėjo svarstyti Konstituciją, jis planavo įrašyti joje valstybės valdžios sąrangą su pirmaujančia Seimo galia. Pagal Konstitucijos projektą Seimas savinosi ne tik įstatymų leidimo teisę, bet dar ir visišką vykdomosios valdžios kontrolę per renkamą Prezidentą. A.Smetona buvo stiprios, pastovios vykdomosios valdžios šalininkas. Pagal jį, įstatymų leidimas ir vyriausybės darbų priežiūra turi priklausyti Seimui, o vykdomoji valdžia turi priklausyti nuo visos tautos renkamo Prezidento. Prezidentas turėtų galią pasirinkti sau ministrą pirmininką ir jam pavesti sudaryti ministrų kabinetą. Tik taip sudaryta vyriausybė, nepriklausanti per daug nuo parlamento partijų, galėtų būti veikli, stipri ir patvari.
Steigiamasis Seimas A.Smetonos siūlomos stiprios, nuo Seimo partijų nepriklausomos, valdžios su visos tautos rinktu Prezidentu nepaisė. Ypač priešinosi A.Smetonos siūlomai Prezidento institucijai, pagrįstai visos tautos mandatu, kairiosios partijos, - socialdemokratai ir valstiečiai - socialistai liaudininkai demokratai. Kai Seimas svarstė Konstitucijos skyrių, kuriame turėjo būti aptartos Prezidento teisės ir pareigos, valstiečių – socialistų liaudininkų demokratų parijos lyderis M.Sleževičius pasakė ilgą kalbą, kur įrodinėjo, kad Prezidento institucija nėra reikalinga. Savo argumentui jis panaudojo net ir A.Smetonos vardą. M.Sleževičiui, kaip iš jo kalbos matyti, nepatiko A.Smetonos pasisakymai laikraštyje prieš Seimo partiškumą, prieš jo Lietuvai taikytas iš svetur atsineštas radikalias reformas, ypač prieš svarstytą ir priimtą žemės reformos įstatymą. A.Smetona, kaip ir Tautos pažangos partija, iš principo nebuvo priešiški žemės reformai: jie tik pageidavo ją vykdyti nuosaikiai ir atsižvelgiant į bendrus tautos bei valstybės reikalus. Prieš krikščionių demokratų ir valstiečių – socialistų liaudininkų demokratų balsais priimtą žemės reformos įstatymą ir kitus įstatymus rašė A.Smetona savo laikraštyje “Lietuvos balsas”.
A.Smetonos ir kitų opoziciniai straipsniai “Lietuvos balse” tiek įpykino vyriausybę, kad ji laikraščio leidimą 1921 m. spalio 18 d. administraciniu būdu uždraudė. Po mėnesio A.Smetona pradėjo redaguoti kitą tos pačios krypties laikraštį – “Lietuvos balsą”, leistą taip pat tris kartus per savaitę. Jis dar trumpiau tegalėjo eiti nei buvęs jo pirmtakas: išėjus 22 numeriams, gruodžio 22-23 d. buvo uždraustas. Tuojau pradėtas leisti “Tėvynės balsas”, nuo balandžio 1 d. paverstas dienraščiu. Jį redagavo prof. A.Voldemaras. A.Smetona buvo vienas iš svarbiausių bendradarbių. Kai valdžia dėl aštrios jos politikos kritikos dienraštį 1922 m. spalio mėn uždraudė, jo vietoje Tautos pažangos partijos vadovai įsteigė dienraštį “Krašto balsas”. Jis ėjo iki 1923 m. birželio 10 d. Dienraštis gegužės mėn. buvo nubaustas 2000 litų bauda, kuri jį ir sužlugdė. Dėl pasunkėjusios finansinės padėties partija liovėsi leidusi dienraščius ir perėjo prie savaitraščių. Juose, be tikrai opozicinių politinių dalykų, buvo gvildenami dar ir mokslo, meno ir literatūros klausimai. Pirmas toks savaitraštis pasirodė 1923 m. rugsėjo mėn. – tai buvo “Vairas”. Jį redagavo A.Smetona. Ir šis savaitraštis tuojau nusikalto valdžiai už jame paskelbtą straipsnį apie ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro E.Galvanausko apsilankymą lenkų atstovybėje Rygoje. Redaktoriui A.Smetonai paskirta 2000 litų bauda arba trijų mėnesių kalėjimo bausmė, o A.Voldemarui, straipsnelio autoriui, paskirtas ištrėmimas į Varnių koncentracijos stovyklą. Kadangi savaitraščio redakcija nepajėgė sumokėti baudos, redaktorius turėjo sėsti į kalėjimą. Dėl redaktoriaus, pirmojo Respublikos Prezidento, kalinimo J.Tumas – Vaižgantas pakėlė triukšmą Kauno Valstybės teatre Sofijos Čiurlionienės “Aušros sūnų” vaidinimo metu. Kauno komendanto Vl.Braziulevičiaus įsakymų vaidinimas buvo nutrauktas. Pirmojo Prezidento kalinimas už tokią menką laikraštyje paskelbtą žinutę ir dar įvykis Valstybės teatre sujaudino patriotinę visuomenę, ypač karininkiją, ir tuojau buvo surinkta 2000 litų redaktoriui iš kalėjimo išpirkti.
“Vairas” ėjo iki 1924 m. vasario mėn. Kai vyriausybė jo leidimą nutraukė, partija išleido du vienkartinius leidinius. Po to nuo kovo mėnesio imtas leisti savaitraštis “Tautos vairas”. Jis ėjo iki tų metų lapkričio mėn., kol valdžia jį uždraudė. Tuojau pradėtas leisti jau trečias savaitraštis “Lietuvis”.