TAUTOS PAŽANGOS PARTIJOS P R O G R A M A

I. VALSTYBĖS TVARKYMAS
1. Lietuva turi būti nepriklausoma, laisva, demokratingai ir parlamentariniai sutvarkyta valstybė.
2. Visi Lietuvos piliečiai yra lygūs įstatymams, neskiriant nei tikybos, nei tautos, nei lyties.
3. Visi gali laisvai ką kas nori kalbėti, ką kas nori rašyti ir spausdinti. Jei kas kalbėdamas, rašydamas ir platindamas ką parašęs nusižengs įstatymams, tas atsako teisme.
4. Galima laisvai daryti visoki susirinkimai, kame kas nori, tik ne ant kelio ir be ginklų. Apie lauke daromus susirinkimus iš anksto pranešama tvarkos saugojamajai vyresnybei.
5. Galima laisvai steigti visokios draugijos, bendrovės, sąjungos, neklausiant leidimo, tik įrašant jas tam tikrose valstybės įstaigose.
6. Nieks nei pats, nei jo butas negali būti kratomas ir ieškomas, nei kieno nors korespondencija plėšiama ir skaitoma bei nurašoma kitaip, kaip tik teismui liepus ir tam tikrais įstatymuose nurodytais atsitikimais.
7. Kiekvienas dėl ko nors suimtas privalo būti ištyrus arba paleistas, arba atiduotas teismo valdžiai – miestuose ir vietose, kame yra teismo įstaigų, per 24 valandas, kitur – per 3 paras.
8. Be jokio pamato suimtasis arba per ilgai suimtas išlaikytasis turi teisės ieškoti, kad jam būtų atlyginti nuostoliai.
9. Nieks negali būti baudžiamas kitaip, kaip tik teisėto teismo, remiantis įstatymais.
10. Kiekvienas gali kame norėdamas gyventi ir kur norėdamas važiuoti.
11. Lietuvos vidaus tvarką ir santykius su kitomis valstybėmis nustato Steigiamasis Seimas.
12. Steigiamasis Seimas privalo būti sušauktas kiek galint greičiau, patiekiant sąlygas ir apsaugojant, kad rinkimai būtų tvarkingi ir teisingi, ir teisingai reikštų visos šalies valią.
13. Steigiamojo ir paskiau apskritai Seimo atstovai renkami visuotiniu, tiesiu, lygiu, slaptu balsavimu, visiems turintiems teisės balsuoti privalomu, proporcionaline sistema.
14. Šalies atstovai turi įstatymų sumanymų (iniciatyvos) teisę.
15. Seimo priimtus įstatymus tvirtina ir skelbia aukščiausioji valdžia. Vieną kartą aukščiausiosios valdžios atmestas ir antrą kartą kitos sudėties Seimo priimtas įstatymo projektas tampa įstatymu ir be aukščiausiosios valdžios patvirtinimo.
16. Ministerių kabinetas ir ministeriai atsako Seimui. Ministerių kabinetas sudaromas iš Seimo daugumos. Seimui išreiškus nepasitikėjimą ministeriui pirmininkui, visam kabinetui, arba bet kuriam ministeriui, veikusiam solidariai su visu kabinetu, ministerių kabinetas turi būti pakeičiamas kitu, daugumos pasitikimu.

II. TEISMAS
17. Visiems piliečiams teismas vienodas ir lygus.
18. Atleistiesiems nuo progresyvinio pelno mokesnio teismas nemokamas už bylas, kurių ieškomasis turtas mažesnis už mokesniais apdedamąjį minimumą.
19. Teismas nepriklauso nuo administracijos. Teisėjai nepakeičiami ir nepavaromi, nebent teismo sprendimu.
20. Mirties bausmės nėra. Už baudžiamuosius nusikaltimus įvedamas lygstamasis teismas.

III. ŠVIETIMO REIKALAI
21. Pradedamas mokslas visuotinis, visiems privalomas, nemokamas.
22. Vidurinis ir aukštasis mokslas turi būti visiems prieinamas.
23. Mokyklų sistema ir programos taip turi būti sustatyta, kad išėję vieną žemesnę mokyklą galėtų be egzaminų stoti į kitą aukštesnę, lig pat aukštąjį mokslą išeinant.
24. Universitetai ir visos kitos aukštosios mokyklos valdosi autonomingai.
25. Šalia valstybinių mokyklų turi visišką laisvę steigti visokio tipo ir rūšies privatines mokyklas, kaip atskiri žmonės, taip ir visokios draugijos bei organizacijos.
26. Pradedamosiose mokyklose mokoma gimtąją kalba.
27. Pradedamosiose ir vidurinėse mokyklose yra mokoma ir religijos.
Pastaba 1. Betikybių vaikams tikybos mokslas nėra privalomas.
Pastaba 2. Religijos mokytojai apmokami lygiai su kitais mokytojais valstybės lėšomis.

IV. VALSTYBĖS ŪKIS IR FINANSAI
28. Valstybės ūkis turi būti taip vedamas, kad mokesnių našta tektų turtingiems ir pasiturintiems.
29. Mokesniai turi būti imami nuo pelno ir palaikų. Jie progresyviniai.
30. Visi netiesieji mokesniai: banderolės, muitas, akčižės ir t.t. už kasdieniam gyvenimui būtinai reikalingus daiktus, kaip: cukrus, žibalas, degtukai, geležis, miltai, arbata, panaikinami. Netiesieji mokesniai paliekami tiktai už ištaigų daiktus, kurie vartojami yra daugiausia turtingesnių sluoksnių ir be kurių kasdieniame gyvenime galima apsieiti, kaip pavyzdžiui: šilkai, parfiumerijos daiktai ir t.t.; taip pat už sveikatai žalingus daiktus, pav.: svaigstamuosius gėrimus, taboka, gįlzas ir t.t.

V. SANTYKIS TARP VALSTYBĖS IR BAŽNYČIOS
31. Bažnyčia turi Lietuvoje visišką laisvę ir valdosi autonomingai. Valstybė nesikiša į Bažnyčios vidaus tvarką ir į jos vidaus dalykus apskritai.
Pastaba. Tais valstybės reikalais, kurie susiduria su Bažnyčios reikalais, valstybė daro tam tikras su Bažnyčia sutartis.
32. Bažnyčia turi visas juridinio asmens teises ir atlieka visas jo pareigas bendromis tos rūšies valstybėje veikiančiomis taisyklėmis ir įstatymais.
33. Bažnyčios atstovų valstybinės reikšmės aktams, kaip antai: visokios rūšies metrikams ir t.t. daromiems tam tikromis valstybės nustatytomis taisyklėmis, valstybė suteikia valstybinių aktų galios, jeigu ji pati nedaro tų aktų.
34. Nė viena tikyba nėra laikoma valstybine. Jokiai bažnytinei arba tikybinei organizacijai valstybė neduoda jokių ypatingų teisių arba privilegijų. Visos tikybos ir tikybinės organizacijos, nepriešingos bendriems valstybės baudžiamiems įstatymams, yra leidžiamos.
35. Valstybė duoda visiems visišką sąžinės laisvę. Dėl tikybos niekam negali būti atimtos jokios teisės.
Pastaba 1. Valstybė leidžia ir betikybinį stovį ir neriša su juo jokių teisinių varžymų.
Pastaba 2. Valstybė leidžia ir civilines (pilietines) jungtuves bei moterybes.

VI. VIETOS SAVIVALDYBĖS
36. Atskiros Lietuvos sritys turi vietinę savivaldybę.
37. Vyriausi savivaldybių organai yra jų vietiniai seimeliai.
38. Atstovų rinkimai į vietinius seimelius atliekami tokiu pat būdu, kaip į visos valstybės Seimą.
39. Vietinių savivaldybių seimeliai riša ir sprendžia visus vietinius reikalus, kaip: švietimo, sveikatos, kelių ir t.t. bendrųjų valstybės įstatymų nustatytomis sienomis.
40. Centro valdžios atstovai žiūri, kad savivaldybių įstaigų ir organų darbavimosi neprasižengtų su bendraisiais valstybės įstatymais.
41. Ginčus tarp savivaldybių organų ir centralinės valdžios sprendžia teismas.
42. Visoje valstybėje bendroji valstybės kalba yra lietuvių kalba. Ten, kur yra reikalo, greta jos, gali būti oficialiai vartojamos ir kitos vietinės kalbos.
Pastaba. Kaip privatinėse mokyklose taip ir savivaldybių bei valstybės įsteigtose svetimkalbių mokyklose privalomai mokoma ir lietuvių kalbos, kaip atskirojo dalyko.

VII. SOCIALINIAI KLAUSIMAI
43. Luomų arba atskirų visuomenės sluoksnių teisinių skirtumų neturi būti.
44. Įstatymai saugoja ir gina, kad vieni visuomenės sluoksniai nenaudotų kitų.
45. Įstatymai nustatoma samdomo darbo sąlygos.
46. Darbo dienos ilgis apskritai 8 valandos.
Pastaba. Atskirais įstatymuose pažymimais atsitikimais, kaip: žemės ūkyje, gali būti leista ir ilgiau dirbti per dieną.
47. Nakties darbas leidžiamas tik ten, kur to reikalauja technikos sąlygos.
Pastaba. Moterims ir jauniams lig 18 m. nakties darbas draudžiamas. Vaikams lig įstatymais nustatyto amžiaus draudžiama dirbti dirbtuvėse, fabrikuose ir kasyklose.
48. Moterys prieš gimdant ir pagimdžius tam tikrą įstatymais nurodytą laiką atleidžiama nuo darbo, paliekant joms algą.
49. Ligai, nelaimingiems atsitikimams ir senatvei darbininkai apdraudžiami įstatymų nurodytu būdu ir taisyklėmis darbo davėjų ir valstybės lėšomis.
50. Streikų laisvė, tik nevartojant pajėgos ir nenaikinat darbo įstaigų bei įrankių.
51. Darbininkų ginčams su darbdaviais taikinti steigiami taikos komitetai iš darbininkų ir darbo davėjų atstovų.
52. Žiūrėti, kad būtų vykdomi darbo tvarkomieji ir saugojamieji įstatymai, steigiama darbo inspekcija, dalyvaujant darbininkų atstovams.

VIII. ŽEMĖS KLAUSIMAS BEI ŽEMĖS ŪKIO REIKALAI
53. Esamoji žemės nuosavybė įstatymais nenaikinama, tik suvaržoma.
54. Draudžiama bikoki spekuliacija žeme.
55. Įstatymais yra nustatomas maksimumas, kiek vienas savininkas gali daugiausia turėti žemės.
56. Įstatymais įvedamas privalomas žemės išpirkimas iš tų, kurie jos turi daugiau, negu nustatytas maksimumas.
57. Bežemiams ir mažažemiams žeme aprūpinti sudaromas valstybinis žemės fondas.
58. Žemės fondas susidaro iš valstybinių žemių ir majoratų, ir iš privalomai supirktųjų įvairių organizacijų bei privatinių žemių.
Pastaba 1. Fondas superka žemes Seimo nustatoma kaina.
Pastaba 2. Fondas parduoda žemę nuosavybėn.
59. Savininkui parduodant savo žemę, pirmenybę pirkti turi valstybinis žemės fondas.
60. Svetimų valstybių valdiniai negali pirkti nei kitokiu būdu įsigyti žemės.
61. Miškai, vandens ir žemės vidaus turtai yra valstybės nuosavybė.
62. Ūkiui įtaisyti ir gerinti valstybė teikia lengvomis sąlygomis kredito.
63. Valstybė steigia užtektinai ūkio mokyklų, taiso pavyzdinių ūkių, bandomųjų stočių ir apskritai teikia galimos pagalbos ūkiui plėtotis.