XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje vis garsiau pradėtos reikšti tautinio atgimimo mintys. Šiame procese labai svarbią reikšmę turėjo 1883 m. pradėtas leisti “Aušros” laikraštis, kurio darbą nuo 1889 m. tęsė “Varpo” laikraštis. Lietuvos visuomenei besiskirstant politinėmis srovėmis, palaipsniui ėmė formuotis nuosaikioji srovė, vidurio grupė tarp socialdemokratų ir krikščionių demokratų. Šią srovę sudarė daugumoje tautinių pažiūrų žmonės. 1907 m. spalio 16 d. buvo išleistas pirmasis “Vilties” laikraščio, kurio pagrindiniu tikslu buvo tautos vienybės idėja, numeris. Tuo būdu Lietuvos visuomenė baigė iš esmės skirstytis į ideologines sroves. 1914 m. – 1916 m. pradėjo burtis žmonės, kuriuos jungė bendras tautinės kultūros pagrindas, bendra sielos kultūra, ideologija, besiremianti Lietuvos tradicijomis ir specifiniais lietuvių tautos poreikiais. Jų veiklą vainikavo 1916 m. Petrapilyje įkurta Tautos Pažangos partija (TPP), kurią įsteigė Juozas Kubilius, Liudas Noreika ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Vardą partijai davė J.Tumas-Vaižgantas, kurio nuomone, tautos pažanga turi būti esminis partijos reikalas. Pirmuoju TPP pirmininku buvo išrinktas J. Kubilius. Ypač aktyviai TPP veikė visos Rusijos lietuvių Seime (1917 m. gruodis), kur turėjo 20 atstovų. Jiems vadovavo būsimasis pirmasis Lietuvos Respublikos Premjeras Augustinas Voldemaras. TPP laikraščiu buvo “Lietuvių balsas”.

1920 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Steigiamąjį Seimą TPP negavo nė vienos vietos. 1924 m. TPP tapo Tautininkų sąjungos sudėtine dalimi.

1994 m. gegužės 28 d. įvyko atkuriamasis TPP suvažiavimas. Tačiau žmonės, kurie buvo TPP atkūrimo iniciatoriais, susibūrė į bendraminčių grupę kur kas anksčiau. Visi jie – pirmojo Sąjūdžio dalyviai, atėję į jį 1988 m. birželio mėn., pirmosiomis ir pačiomis sunkiausiomis dienomis. Beveik visi jie buvo Sąjūdžio iniciatyvinių grupių nariais įvairiuose Lietuvos miestuose, o po to Sąjūdžio pirmojo Seimo nariais. Visi šie žmonės pirmieji labai aiškiai pasisakė už Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymą. Dauguma jų savo apygardose laimėjo rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, tapo jos deputatais, atstovaujančiais Lietuvos Sąjūdžio programą ir, ją vykdydami visi balsavo 1990 m. kovo 11 d. už Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Tačiau 1991 m. pabaigoje, kuomet iškilo viešumon atskirų Sąjūdžio remtų deputatų bendradarbiavimo su KGB faktai ir kuomet nebuvo sulaukta atitinkamo vertinimo iš deputatų sąjūdiečių bei Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, nebeliko kito pasirinkimo kaip sudaryti atskirą frakciją Aukščiausiojoje Taryboje. Ši frakcija 1992 m. sausio 14 d. buvo užregistruota Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Tautos Pažangos vardu. Frakcijos veiklą rėmė daug žmonių įvairiose Lietuvos vietose, todėl 1992 m. gegužės mėn. buvo įkurtas Tautos Pažangos judėjimas, apjungęs visus šiuos žmones. Judėjimas dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Seimą 1992 m. spalio mėn., iškėlęs 47 atstovus vienmandatinėse rinkimų apygardose, o taip pat 53 žmonių sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Deja, nei vienas Tautos Pažangos judėjimo kandidatas į Seimą nepateko.

1994 m. gegužės 28 d. Kaune įvyko atkuriamoji TPP konferencija, sudariusi partijos tarybą ir išrinkusi jos valdybą. 1994 m. birželio 21 d. TPP buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje.

TPP esminė nuostata – prioritetinės sąlygos Lietuvos piliečiui Lietuvos valstybėje. Tik Tautos Pažangos frakcijos pastangomis pavyko užblokuoti Aukščiausiosios Tarybos įstatymo projektą, kuriuo remiantis būtų leista užsieniečiams pardavinėti žemę Lietuvoje.

TPP turi savo skyrius Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose.