 |
|
 |
|
AKTUALIJOS
| Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą? (2011 12 04) |
Dėl šios priežasties, nusprendėme šiai temai paskirti dar vieną diskusiją. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo narė Loreta GRAUŽINIENĖ, socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNIŠKINIENĖ ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją veda žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
G.JAKAVONIS: Kviečiau dalyvauti šioje diskusijoje žmones iš Lietuvos banko, norėjosi viską išgirsti iš pirmų lūpų. Deja, visi atsisakė. Kai žmonės priima tokius sprendimus, kyla daug klausimų. Rolandai, kaip jūs vertinate visą dabartinę situaciją?
R.PAULAUSKAS: Šį kartą būsiu nuskriaustas ir piktas „Snoro“ indėlininkas. Bandau įsijausti į tokį vaidmenį. Iš tikrųjų per šias dvi savaites taip ir neišgirdau, kas gi kaltas - ar bankininkai, ar valdžia, ar dar kas trečias. O vertinant emociškai, atsakymas per šias dvi savaites yra toks: kalti yra rusai, kalti yra bankininkai, ir tu pats, žmogeli, esi kaltas, kad susidėjai su tais rusais ir bankininkais.
G.JAKAVONIS: Žydų nėra?
|
| Skaityti plačiau » |
|
| Diskusija: "Kas kaltas dėl SNORO bankroto (2011 12 01) |
| Vyriausybė sprendimus nacionalizuojant banką SNORAS galėjo priimti ne viena, tam įtakos galėjo turėti geopolitiniai kitų valstybių interesai ir šiam procesui buvo ruoštasi iš anksto, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos diskusijos "Kas kaltas dėl SNORO bankroto" metu svarstė jos dalyviai |
| Skaityti plačiau » |
|
| Jei A.Breivikas nepakaltinamas, paprasčiau sakyti, kad nėra imigracijos problemų (2011 11 30) |
Norvegijos psichiatrai vakar paskelbė, kad žudikas Andersas Beringas Breivikas serga paranojine šizofrenija ir yra nepakaltinamas. Tokiu atveju jis negalėtų būti patrauktas atsakomybėn dėl 77 žmonių nužudymo Osle ir Utiojos saloje, o būtų uždarytas gydytis į uždarą psichiatrijos įstaigą.
|
| Skaityti plačiau » |
|
| Spaudos konferencija "Neramumai pasaulyje: priežastys, padariniai ir tendencijos (2011 11 27) |
Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje europarlamentaras Zigmantas Balčytis dėl dabartinės skolų krizės, visų pirma, kaltino per didelį pasitikėjimą bankais ir laisva rinka.
"Daug dešimtmečių gyvenom be karo, laisvoje visuomenėje, buvo įvairios koncepcijos, kad laisva rinka viską sutvarkys, valstybė turi kuo mažiau kištis, tie principai nepasiteisino. (...) Ištisos valstybės, ekonominė sistema sukūrė finansinę ekonomiką, nepagrįstą realiomis materialinėmis vertybėmis. Sujudėjus vienam sektoriui, šiuo atveju pietietiškoms valstybėms, kurios 30 metų vystė savo ekonomiką nesirūpindamos, kaip gyvens ateityje, tai ir iššaukė tam tikras problemas globaliniu mastu", - teigė europarlamentaras.
|
| Skaityti plačiau » |
|
| Paimtas ne tik "Snoras", bet ir žmonių pinigai (2011 11 22) |
Sekmadienį Lietuvos banko valdyba iki gilios nakties tarėsi, ką daryti su nacionalizuotu „Snoro“ banku, bet nieko konkretaus taip ir nenutarė.
Nepriposėdžiavo
Po liūdnos atminties naktinio mokesčių perversmo, kai skubotai priimtas įstatymų pataisas vėliau teko taisyti, valdantieji, regis, galų gale susivokė, kad naktį miegoti reikia - ne svarbius sprendimus priiminėti. Bet kur tau! Ant to paties grėblio užvakar užlipo ir Lietuvos bankas, iki antros valandos nakties posėdžiavęs dėl tolesnės nacionalizuoto banko „Snoras“ veiklos, bet taip nieko reikšmingo ir nepriposėdžiavęs.
Išklausiusi laikinojo administratoriaus ataskaitą, banko valdyba nurodė jam iki trečiadienio pateikti galutinę išvadą dėl nacionalizuoto banko veiklos atkūrimo būdų. Kitus sprendimus (kaip apsaugoti indėlininkų, kreditorių bei kitų klientų interesus) žadama priimti iki lapkričio 24 dienos. Tai kam reikėjo taip skubėti, dirbti net naktį?
Susireikšminimas
„Yra žmonių, kuriuos dirbti naktį įpareigoja terminai; yra žmonių, kuriems naktį dirbti sekasi kur kas geriau nei dieną. Bet šis atvejis - dar kitoks, - svarstė psichoanalitikas Raimondas Milašiūnas. - Tai, kad Lietuvos banko valdyba susirinko į posėdį poilsio dieną, ir tas posėdis užtruko iki gilios nakties, rodo, kad vykstančius procesus bandoma dirbtinai sureikšminti. Parodoma, kad gvildenamas labai svarbus klausimas, ir, antra, kaip sunkiai dirbama - net poilsio dieną, net tuo laiku, kai visi žmonės miega!“
Tačiau tokie skuboti sprendimai, anot psichoanalitiko, visuomenėje gali sukelti priešingą reakciją. Jei skubama, dirbama net poilsio metu ir net naktį, o nepaaiškinama, kodėl taip elgiamasi, galbūt bandoma kažką nuslėpti? „Juk viskas, kas yra mįslinga ir iki galo neaišku, sukelia dar daugiau klausimų ir įtarimų“, - pabrėžė jis.
Kita vertus, anot R.Milašiūno, ne iš piršto laužtas teiginys, kad nakties darbas labiau susijęs su klaidomis. „Nesakau, kad naktį dirbant būtinai priveliama klaidų, bet kad naktį dirbdami žmonės dažniau suklysta - faktas, - pridūrė psichoanalitikas. - Iš šio taško žiūrint negalima atmesti, kad naktiniame darbe broko pasitaiko dažniau. Kitaip sakant, naktiniai sprendimai nėra patys geriausi, juos ateityje gali tekti taisyti.“
Todėl „naktinių pamainų“, psichoanalitiko žodžiais, geriau vengti. „O jei jau negalima posėdžio atidėti, jei skubūs veiksmai neišvengiami - kam visa tai afišuoti? - stebėjosi jis. - Būtent taip šiuo atveju ir nutiko, - jau prieš keletą dienų pradėta kalbėti, kad sekmadienį vėlai vakare vyks labai svarbus posėdis, jame bus sprendžiami labai svarbūs klausimai. Ir kam tas aistrų kurstymas?“
Naktinis brokas
Politologas Algis Krupavičius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau ne vieną kartą pasitaikė, jog itin svarbūs valstybei sprendimai priimami neįprastu metu, tai yra vėlų vakarą ar net naktį. „Tenka pripažinti, kad Lietuva yra šalis, kurioje demokratija veikia su trūkumais, - sakė jis. - Dėl to sprendimai dažnai priimami iki galo neapgalvoti, kruopščiai neapsvarstyti, neišanalizuoti. Ir skubėti kartais tenka. O kai skubama - broko dažniau pasitaiko. Dar didesnė rizika, kad broko išvengti nepavyks - kai sprendimai priiminėjami naktį. Štai kur esminė priežastis, kodėl reikėtų vengti skubos ir naktinės veiklos.“
Kitas, anot politologo, svarbus dalykas, kodėl reikėtų atsisakyti skubos - visuomenės abejonės, nepasitikėjimas. „Kai sprendimai priiminėjami galvotrūkčiais, visuomenei kyla pagrįstų abejonių, ar tie sprendimai bus kokybiški, - sakė jis. - Ypač kai priimami sprendimai visuomenę ypač dominančiais klausimais. Turėtų būti labai konkrečiai paaiškinti vieno ar kito pasirinkimo argumentai. O ką šiandien visuomenė žino apie Lietuvos banko sprendimo nacionalizuoti „Snorą“ priėmimo argumentus? Iki šiol nėra aiškaus supratimo, kodėl tokių veiksmų bankas ėmėsi.“
Kai tiek nepaaiškinamų dalykų, palanku pridengti nacionalizavimo priežastis
Politologas, Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS pripažino, jog politikai ir Lietuvos banko atstovai naudojasi tuo, kad daugelis nuo bankų kenčiančių žmonių nacionalizavimo žinią pasitiko gana džiugiai. Tad taip palanku pridengti tikrąsias nacionalizavimo priežastis.
„Įjungus mąstymą, iškyla daugybė klausimų: kas tie vertybiniai popieriai, verti milijardo, kurie dingo, kokia jų svarba? Atsakymų iki šiol niekas nepateikė. Visi pareigūnai, šnekantys apie banką, pučia kažkokią miglą“, - pripažino R.Paulauskas.
R.Paulauską stebina ir laikinojo administratoriaus bei jo pagalbininkų algos, kurios sumažina galimybes žmonėms atgauti indėlius.
|
| Skaityti plačiau » |
|
| R.Paulauskas: prezidentui turi rūpėti strateginiai valstybės klausimai (2011 11 17) |
| Prezidento institucija Lietuvoje yra reikalinga, tačiau, net ir neturėdamas realių galių, jis turi kelti ilgalaikius strateginius valstybės klausimus, skatinti diskusiją, o ne tik kalbėti apie trumpalaikes šiandienos problemas. Tokios mintys buvo išsakytos spaudos konferencijoje "Ar Lietuvos prezidentai atstovauja valstybės interesams |
| Skaityti plačiau » |
|
| Rolandas Paulauskas: emigrantai, šventė ten jau baigėsi, cirkas išvažiavo ir laikas jau namo - į Tėvynę... (2011 11 08) |
| Šį reportažą galite galite pažiūrėti šiuo adresu:http://www.youtube.com/komentaras1000#p/u/4/YDihRBn3ADI |
| Skaityti plačiau » |
|
| Neramumai Europoje: priežastys, pasekmės, tendencijos (2011 11 05) |
ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo tema: „Neramumai Europoje: priežastys, pasekmės, tendencijos“. Mūsų svečiai: europarlamentaras Zigmantas BALČYTIS, ekonomistas profesorius Povilas GYLYS, teisininkas profesorius Alfonsas VAIŠVILA ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.
G.JAKAVONIS: Dabartinė padėtis Europoje gerokai skiriasi nuo tos, kokią mes įsivaizdavome prieš 20 metų: Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje žmonės išeina į gatves. Neramu ne tik Europoje - Jungtinėse Valstijose, Volstrite, taip pat. Tai kas vis dėlto?
|
| Skaityti plačiau » |
|
| Ar veikia Lietuvos Konstitucija? (2011 10 31) |
Šią diskusiją apie Lietuvos Konstituciją paskatino tai, kad tik vienas iš dešimties žino, kad 1992-ųjų spalio 25-oji - Lietuvos Respublikos Konstitucijos diena. Sovietmečiu visi kaip šventę įvardydavome gruodžio 5-ąją. Galima į tai žiūrėti su humoru, bet būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Kyla klausimas: jei švenčiame Nepriklausomybės dieną, tai galbūt ta Konstitucijos diena bet kurioje valstybėje taip pat turėtų būti šventė? Sovietmečiu buvo deklaruojama daug dalykų, kurie realiai neegzistavo, bet sovietmečiu šventėme Konstitucijos dieną. Ar nuo to ir neprasideda visos mūsų teisinės nelaimės, kad mes nesistengiame prisiminti ir paminėti teisinės sistemos ištakų, pagrindo, neįsigiliname į juos.
|
| Skaityti plačiau » |
|
| R.Paulauskas: Lietuvos Konstitucija kilo ne iš teisės, o iš tautos politinės valios (2011 10 19) |
Trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje buvo kalbama apie 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos istorinę reikšmę ir dabartinį traktavimą, 1992 m. Lietuvos Konstitucijos atsiradimo aplinkybes ir vaidmenį dabartiniame politiniame gyvenime, Europos Sąjungos (ES) įtaką jai.
Pirmasis Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas Jonas Žilius, kalbėdamas apie 1791 m. Konstitucijos dabartinę reikšmę, sakė, kad į ją žvelgia kaip į "romantinę viziją", įdomią istoriškai, bet šiuolaikinei politikai nesvarbią. Jis pažymėjo, kad šioje Konstitucijoje visiškai neminėti Lietuvos statutai, Lenkija įvardinama kaip bendra tėvynė, o bet kokią galimą jos politinę reikšmę panaikino 1918 m. Vasario 16 d. Aktas ir vėlesni jį sekę teisės aktai.
|
| Skaityti plačiau » |
|
aktualijos 1 - 10 iš 39
Pirmas | Ankstesnis | 1 2 3 4 | Sekantis | Paskutinis | Visi |
|
|
